Peršalimas ar gripas ?

Permainingi orai žmogaus organizmui daro neigiamą įtaką, nes jis nespėja taip greitai priprasti prie pasikeitusių oro sąlygų. Todėl ir peršalimo ligos ar gripas tampa vis dažnesnės. Vieni kosėja, čiaudi, kitiems pakyla temperatūra, skauda galvą – tai peršalimo ligoms būdingi simptomai. Tačiau žmonės dažnai painioja gripą ir peršalimą, todėl daugelio virusų sukeltas kvėpavimo takų infekcijas mėgstame pavadinti gripu. Nors ir gripo, ir peršalimo ligų simptomai labai panašūs, tačiau yra ir akivaizdžių skirtumų.




Šių ligų sukėlėjai – virusai plinta oro lašeliniu ir kontakto keliu (kosint, čiaudint, kalbant, taip pat per nešvarias rankas; gripo virusas aplinkoje ar ant daiktų gali išlikti net iki 2 parų). Jie patenka į akių gleivinę, nosiaryklę, burną ir sukelia uždegimą. Jei liga prasidėjo kosuliu ir čiauduliu, ašarojimu, gerklės skausmu, kūno temperatūra pakilusi iki 38 °C, tai greičiausiai ne gripas. Šie požymiai sergant gripu būna labai nežymūs, o įprastam peršalimui būdingi beveik visuomet. Sergant gripu kūno temperatūra paprastai būna žymiai aukštesnė (net iki 40 °C), taip pat būdingas raumenų, viso kūno skausmas, kamuoja bendras negalavimas ir energijos stoka, gali atsirasti jautrumas šviesai. Kosulys ir galvos skausmas būdingas ir gripui, ir įprastam peršalimui. Tačiau gripas, kitaip nei peršalimas, sukelia sunkias komplikacijas: plaučių, ausų, širdies, smegenų ar inkstų uždegimus. Šios komplikacijos žymiai dažniau kyla vyresnio amžiaus žmonėms ir lėtinių sveikatos sutrikimų turintiems žmonėms.




 




Gripas yra viena rimčiausių ir labiausiai paplitusių užkrečiamųjų virusinių ligų, todėl žmonių susibūrimo vietose – viešajame transporte, darbo kolektyvuose, prekybos ir ugdymo įstaigose – įsiviešpatauja labai greitai. Pakanka susidurti su sergančiuoju ir po kelių dienų galima pajusti pirmuosius ligos simptomus. Dažniausiai gripo epidemijos kyla rudenį ir žiemą, bet tai nereiškia, kad šia klastinga liga negalima užsikrėsti ir kitu metų laiku. Šaltuoju metų laiku virusams lengviau infekuoti organizmą, kadangi bendra imuninės sistemos būklė šiuo laikotarpiu būna labiau nusilpusi ir nesugeba duoti greito atkirčio ligos sukėlėjams. Gripo virusas sugeba greitai mutuoti (keistis), todėl pasiruošti jo epidemijai yra gana sunku. Net ir persirgus gripu, imunitetas susidaro tik tos struktūros virusui, kuriuo žmogus buvo užsikrėtęs.




Peršalimo ligas sukelia net apie 200 įvairių virusų rūšių.  Tai paaiškina, kodėl tais pačiais metais pakartotinai susergame peršalimo ligomis. Pastebėta, kad suaugusieji peršalimu suserga vidutiniškai 2–3 kartus per metus, o vaikai 6–10 kartų. Kol kas sukurti vakcinos nuo peršalimo nepavyko, tačiau skiepai nuo gripo jau yra. Tik daugelis vis dar diskutuoja, kas geriau: persirgti gripu tikintis, kad išvengsime sunkių komplikacijų, ar pasiskiepyti? Kol tarpusavyje nesutaria gydytojai, žmonės vis dar vangiai skiepijasi. Kiek geresnė padėtis tų amžiaus grupių ar sergančiųjų lėtinėmis ligomis, kuriems tie skiepai nekainuoja.




Ypatingą pavojų kelia lengvomis gripo formomis sergantys asmenys, kurie sirgdami bendrauja su aplinkiniais ir platina virusą, o imlumas gripui yra visuotinis. Neretai žmonės teigia, kad jie niekada neserga gripu. Iš tiesų sveiki asmenys gripu gali sirgti labai lengvai ar net visiškai be simptomų. Tačiau tokie asmenys pavojingi aplinkiniams, nes išskiria virusą į aplinką.

Gripo profilaktikos priemonės:




Stiprinkime imunitetą. Šaltuoju metų laiku imunitetas susilpnėja, todėl sergame dažniau. Kad taip neatsitiktų, reikia pastoviai vartoti įvairias imunitetą stiprinančias priemones: česnaką, ežiuolės, imbiero preparatus, vitaminą C, medų. Be to, reikėtų valgyti daugiau vaisių, daržovių, kitų vitaminų turinčių produktų, gerti šiltas žolelių arbatas. Geriausiai, kai imunitetą stipriname visus metus. Grūdinkime organizmą. Naudinga kasdien pasivaikščioti gryname ore, daugiau judėti ar reguliariai užsiimti aktyvia fizine veikla. Organizmas turi būti grūdinamas nuolatos ir įvairiais būdais. Jeigu grūdinimu susirūpinsime tik atšalus orams, atsparumo nebesustiprinsime, nebent išlaikysime jau suformuotą. Tinkamas patalpų mikroklimatas. Patalpose turėtų būti ne per šalta ir ne per šilta – tinkamas mikroklimatas taip pat gali padėti išvengti peršalimo. Optimaliausia kambario temperatūra – 18–22 ºC. Patalpų oro drėgnumas turėtų būti 40–60 %. Vėdinti patalpas rekomenduojama sudarant skersvėjį, t. y. atidarius langus nors 10 min. Dažnas vėdinimas ir patalpų bei kitų paviršių valymas drėgnu būdu, užkerta kelią patalpose esančių virusų plitimui. Tinkamai apsirenkime. Drabužiai, liečiantys kūną, turėtų būti iš natūralaus pluošto, nes tik tokie geriausiai padeda išsaugoti šilumą. Sušlapus ar sušalus, būtina kuo greičiau pasiekti namus ir persirengti, sušilti. Asmens higiena. Geriausia priemonė, norint išvengti ligų, plintančių oru, yra rankų plovimas su muilu. Virusus gali platinti sergantys arba užsikrėtę, bet dar nesusirgę asmenys. Kosėdami ar čiaudėdami užsidenkite nosį ir burną, panaudotas vienkartines nosinaites nedelsdami išmeskite. Stenkitės neliesti akių, nosies ir burnos, ypač neplautomis rankomis.


           Pajutę į gripą panašius simptomus (karščiavimą, kosulį, gerklės, galvos, sąnarių skausmus, drebulį, nuovargį, viduriavimo ir vėmimo požymius):




laikykitės ne mažiau kaip 1 m atstumu nuo kitų žmonių; susitikę su kitais asmenimis, venkite prie jų liestis (apkabinti, bučiuoti, spausti ranką); nedelsdami kreipkitės į šeimos (bendrosios praktikos) gydytoją; nevykite į darbą, mokyklą, likite namuose (iki 7 dienų), venkite masinių renginių, nesilankykite žmonių susibūrimo vietose. Jei to išvengti neįmanoma – dėvėkite apsauginę kaukę.


Alytaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro informacija




dekoratyvinis pav.







Griežtai draudžiama Lazdijietis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Lazdijietis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Lazdijietis.lt nuorodą.

Prie kiekvieno Jūsų komentaro bus rodomas IP 34.203.213.116.

Rašyti

Portalo Lazdijietis.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus Lazdijai@internetozinios.lt. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Taip pat skaitykite

Vagys siautėjo Lazdijų rajono miške

Lazdijų rajone esančiame miške siautėjo ilgapirščiai.

Druskininkų pareigūnams įkliuvo neblaivus Lazdijų rajono gyventojas

Druskininkų policijos pareigūnai sustabdė automobilį, kurį vairavo Lazdijų rajono gyventojas.